Waters of Life

Biblical Studies in Multiple Languages

Search in "Yoruba":
Home -- Yoruba -- Acts - 106 (The Jews attack Paul)
This page in: -- Albanian? -- Arabic -- Armenian -- Azeri -- Bulgarian -- Cebuano -- Chinese -- English -- French -- Georgian -- Greek -- Hausa -- Igbo -- Indonesian -- Portuguese -- Russian -- Serbian -- Somali -- Spanish -- Tamil -- Telugu -- Turkish -- Urdu? -- Uzbek -- Yiddish -- YORUBA

Previous Lesson -- Next Lesson

AWỌN IṢẸ - Ninu Ilana Isegun Iku Ti Kristi
Awọn ẹkọ ninu Awọn iṣẹ ti Awọn Apostel
APA 2 - Àwọn Iwe Nipa Ti Iwasu Larin Awon Alaikola Ati Ipinle Ile Ijosin Lati Antioku Titi De Romu - Nipasẹ Iṣẹ-iranṣẹ ti Paulu Aposteli, Isakoso nipasẹ Ẹmí Mimọ (Awọn iṣẹ 13 - 28)
E - Itimole Paulu Ni Jerusalemu Ati Ni Kesarea (Awọn iṣẹ 21:15 - 26:32)

3. Awọn Ju kọlu Paulu, awọn ọmọ-ogun Romu si gbala(Awọn iṣẹ 21:27-40)


AWON ISE 21:27-40
27 Nigbati ọjọ meje si fẹrẹ pari, awọn Ju lati Asia ri i ni tẹmpili, nwọn ru gbogbo ijọ soke, wọn si nawọ́ mu u. 28 tí wọn nkígbe pé, “Ẹ̀yin ènìyàn ,sírẹ́lì, ẹ ṣèrànwọ́! Eyi ni ọkunrin naa ti o nkọ gbogbo eniyan nibi gbogbo lodi si awọn eniyan, ofin, ati ibi yii; ati pẹlupẹlu o tun mu Giriki wa sinu tẹmpili o si ti ba ibi mimọ yii jẹ. ” 29 (Nitoriti nwọn ti ri Trofimu ará Efesu pẹlu rẹ ni ilu, ẹniti wọn ro pe Paulu ti mu wa sinu tẹmpili.) 30 Gbogbo ilu si bajẹ; awọn enia si sare ja, nwọn mu Paulu, nwọn si wọ́ ọ jade kuro ninu tẹmpili; lẹsẹkẹsẹ awọn ilẹkun si ti ilẹkun. 31 Wàyí o, bí wọ́n ti ń wá ọ̀nà láti pa á, ìròyìn tọ olórí ẹ̀ṣọ́ wá pé gbogbo Jerúsálẹ́mù dàrú 32 Lojukanna o si mu awọn ọmọ-ogun ati awọn balogun ọrún, o si sare tọ wọn lọ. Nigbati nwọn si ri balogun ati awọn ọmọ-ogun, nwọn dẹkun lilu Paulu. 33 Balogun na si sunmọ ọ, o mu u, o paṣẹ pe ki o fi ẹ̀wọn meji de e; o si bère ẹniti iṣe ati ohun ti o ṣe. 34 Awọn kan ninu ijọ si kigbe ohunkan, ẹlomiran si kigbe. Nitorinaa nigbati ko le rii ododo ni otitọ nitori ariwo naa, o paṣẹ pe ki o mu lọ si awọn odi. 35 Nigbati o de atẹgun, o ni ki awọn ọmọ-ogun gbe e nitori iwa-ipa ti ijọ enia. 36 Nitori ọ̀pọlọpọ ninu awọn enia tẹle e, nwọn nkigbe pe, Mu u kuro! 37 Ati pe bi o ti fẹ mu ki Paulu sinu awọn agbaja, o wi fun olori-ogun pe, Ṣe MO le sọ fun ọ? ” O si dahùn wipe, Iwọ le sọrọ Greek? 38 Ṣebí ìwọ kọ́ ni ará Ijipti náà ẹni tí ó ṣọ̀tẹ̀ sí ọ̀kan tí ó kọrin, tí ó sì fa ẹgbaaji (4,000) eniyan apanirun sinu aṣálẹ̀? ” 39 Ṣugbọn Paulu si wipe, Ju li emi iṣe lati Tarṣiṣi ni Kilikia, ara ilu ti iṣe ti ilu, emi ni iṣe; Mo sì bẹ ẹ, gbà mí láyè láti bá àwọn ènìyàn sọ̀rọ̀. ” 40 Nigbati o si ti fun u ni aṣẹ, Paulu duro lori pẹtẹẹsì, o si fi ọwọ rẹ fun awọn eniyan. Nigbati ipalọlọ nla si de, o ba wọn sọrọ ni ede Heberu, wipe,

Ṣe o rii irẹlẹ ati ifẹ Paulu? O wa si Jerusalẹmu gẹgẹ bi gbogbogbo ti ogun nla, ti o ti ṣẹgun ọpọlọpọ awọn ogun, ti o si mu ọrẹ idoko-owo to wa pẹlu rẹ. Awọn arakunrin, ti ko jade kuro ni ile ilu, beere lọwọ rẹ lati gbagbe nipa gbogbo awọn Ijakadi rẹ ati isoji ile-ijọsin ti o ti ṣiṣẹ takuntakun fun ni agbaye, ati di iranṣẹ fun awọn eniyan mẹrin ti o ni irun gigun ati aini. Paulu sẹ ara rẹ, o gbagbe awọn iṣẹgun rẹ, o tẹriba fun ajaga ati igbekun ofin. O san, nitori awọn talaka mẹrin ti o ti gba ẹjẹ Nazareti kan, idiyele ti awọn ẹbọ wọn, o si pari ojuse ti ifẹ. Ko fẹ lati di ohun ikọsẹ fun awọn arakunrin rẹ ti Juu, ṣugbọn yan lati wa ni iranṣẹ ti awọn talaka ni ẹmi. Gẹgẹ bii, o mu aṣẹ ifẹ ṣẹ, eyiti o ti beere fun awọn ijọ lati mu ṣẹ, pe ko le jẹ iṣọkan pipin laarin awọn arakunrin.

Nigbati awọn ọjọ iwẹwẹ ti pari, diẹ ninu awọn Ju, ti wọn ti pada si Jerusalemu lati igberiko Esia ati ilu Efesu, ri Paulu ati Trofimu, awọn Keferi ti o yipada, ti wọn nrin papọ ni ọjà ti Jerusalemu. Wọn tun rii nigbamii, nikan ni agbala ti tẹmpili. Ronu pe Paulu ti mu awọn keferi wa sinu tẹmpili, wọn binu, wọn bẹrẹ sii kigbe pẹlu ohun nla pe: “Ran! Egba Mi O! Ọkunrin yii ba ẹsin wa jẹ, o si nkọ awọn keferi alaimọ lati wọnu idapo Ọlọrun laisi ikọla, laisi irin-ajo si tẹmpili, ati laisi pa ofin mọ. O lodi si Ọlọrun. Ya ẹlẹtan yii kuro lãrin rẹ lẹsẹkẹsẹ, ki o si pa a run lẹsẹkẹsẹ.

Iporuru tan kaakiri gbogbo eniyan. Ẹnikẹni ti o ṣe ifilọlẹ tẹmpili ati ti sọ ibi mimọ di alaimulẹ mu ibinu Ọlọrun wa sori ilu naa, o si di ọta akọkọ ti orilẹ-ede. Ẹṣẹ ibi mimọ jẹ ki ilu kuro ni awọn ipile rẹ. Awọn eniyan bẹrẹ ikojọpọ ni ita ati ni awọn ile. Wọn mu Paulu, o si fa ibinu jade lati inu tempili lọ. Ni ibamu pẹlu aṣa ẹsin, wọn ko ta ẹjẹ rẹ sinu ibi mimọ. Nigbati awọn awako de ni ita ti tẹmpili, awọn oluṣọ ti ilẹkun awọn ilẹkun rẹ, lati le ṣe iwa mimọ ati isimi rẹ.

Ni bayi, ni ita ile-Ọlọrun, awọn eniyan bẹrẹ si lilu Paulu ni lile. Wọn lù u pa ati ọwọ ati ẹsẹ wọn, wọn fẹ lati pa a. O ṣee ṣe ki Paulu bẹrẹ ironu Stefanu, ẹniti a ti pa mẹẹdogun kan ti ọrundun kan tẹlẹ, nigbati ajigbese Kristian akọkọ yii ẹmi rẹ labẹ iwe ti awọn okuta. Ni akoko yẹn Paulu jẹ ọdọ, o si ti ni adehun ni kikun pẹlu igbese iwa-ipa. Njẹ o n jiya iru inunibini kanna, ati pe ọrọ Kristi tun jẹ otitọ nipa Jerusalẹmu ati aiṣedede rẹ: “Jerusalẹmu, iwọ Jerusalemu, iwọ ẹni ti o pa awọn woli ati ti o fi okuta ranṣẹ awọn ti a firanṣẹ si!”

Yara, kii ṣe ọkan ninu ẹgbẹẹgbẹrun mẹwa ati ọpọlọpọ awọn onigbagbọ ti Oti Juu, ẹniti Jakọbu ti sọ fun Paulu, farahan lati ṣe iranlọwọ fun u ni iwulo rẹ. Boya diẹ ninu wọn ni inu-didùn lati ri igbesi aye ọkunrin ẹlẹtan yii ti pari. Ṣugbọn Jesu ni ero miiran pẹlu iranṣẹ Rẹ, eyiti wakati wọn ko ti de. Ọlọrun ko ran angeli kan, ni didan ti ogo rẹ, lati ṣe iranlọwọ, ṣugbọn lo balogun Roman kan, ẹniti o ni awọn ọmọ ogun 1000 labẹ rẹ. Alakoso yii yara sọ̀kalẹ pẹlu diẹ ninu awọn olori ati awọn ọmọ-ogun rẹ si aaye ariwo naa. Gbogbo ilu wa ni iporuru lori iṣẹlẹ yii idamu. Ero akọkọ rẹ ni lati ṣe iyọkuro ati fifunpa iyọtẹtẹ naa. Nigbati awọn Ju jowú, ati awọn Juu buburu ri olori-ogun pẹlu awọn ọmọ-ogun rẹ, wọn bẹru o si da lilu Paulu, eyiti o fun balogun ni aye lati mu oun. O paṣẹ fun pe ki o dè gẹgẹ bi ọdaràn, lati le gba oun kuro lọwọ ọpọlọpọ iwa-ipa naa. Balogun beere lọwọ diẹ ninu awọn eniyan nipa idi ti ariwo, ṣugbọn nitori ariwo ati ariwo ko lagbara lati rii ohun ti o ṣẹlẹ. Nigbati o paṣẹ fun awọn arakunrin rẹ lati mu ẹlẹwọn lọ si ile odi awọn Ju ti o binu binu kigbe pẹlu ibinu, nitori pe o gba oun kuro lọwọ wọn. Nigbati Paulu wa si pẹtẹẹsì ti o lọ si ile aafin, awọn ọmọ-ogun fi agbara mu lati gbe e soke ni ọwọ wọn ki o gbe e, lati yago fun u lati pa awọn eniyan. O le ti ko lagbara lati dide duro ni tirẹ lori awọn igbesẹ, nitori awọn ọgbẹ rẹ. Awọn eniyan pariwo, gẹgẹ bi wọn ti kigbe si Kristi: Mu u! Pa a! Pa a lẹsẹkẹsẹ!”

Ni ẹnu-ọna ile-ẹṣọ Antonia, ti o kọju tẹmpili, Paulu, pẹlu irẹlẹ pupọ ati itusilẹ, beere lọwọ olori ogun naa, ni Grik olofofo, lati tẹtisi rẹ. O kọkọ ṣalaye pe kii ṣe wolii eke ti Egipti, ẹniti o tan ẹgbẹrun mẹrin ọkunrin ti o si ṣe amọna wọn kọja Oke Olifi si aginjù lati pade Kristi ti n bọ, lati le lo ogun yii lati gba orilẹ-ede naa lọwọ lati Ikun Romu. Oun kii ṣe nkan ti o jọra, ṣugbọn ọkunrin ọlọla, ati kii ṣe ọlọtẹ. O wa lati ilu Romu ti a bọwọ fun. Ninu idahun rẹ o fihan iṣọkan rẹ, botilẹjẹpe o wa ni oju iku, pẹlu awọn ọgbẹ rẹ ti n ṣan ẹjẹ.

Balogun ṣe ibamu pẹlu ibeere rẹ o fun u ni aṣẹ lati sọrọ. Nipasẹ adirẹsi rẹ si ogunlọgọ naa o nireti lati ni anfani lati ṣe akiyesi idi fun iwa-ọta laarin oun ati ijọ eniyan ibinu. Paulu duro, boya ṣe atilẹyin, ni ori awọn pẹtẹẹsì, bi ẹni pe o wa lori pẹpẹ. O juwọ pẹlu ọwọ rẹ ti ọpọlọpọ eniyan, lẹhinna bẹrẹ si ba awọn ara ilu rẹ sọrọ. Yoo ko ba ri iru ayeye ti o dara bẹẹ lati ba ọpọlọpọ awọn Ju sọrọ ti wọn ko ba gba ẹsun kan ti o ba tẹmpili naa jẹ. Jesu lo awọn ijiya iranṣẹ rẹ lati waasu iwaasu kan ti o n pe fun ironupiwada nla laarin awọn eniyan Juu. Idahun si dakẹ laarin awọn olukọ ti ko ni ibinu, ti o tẹtisi lati gbọ ohun ti ẹlẹtàn yii ni lati sọ. Wọn tẹtisi daradara, ati loye gbogbo ọrọ ti n bọ ti ẹnu Paulu.

ADURA: Oluwa Jesu Kristi, O jiya fun wa, ati pe awon ojise Re l’oro irora, ijiya, ati itiju nitori oruko re. Kọ́ wa bi a ṣe le gbe wa niwaju Rẹ, ki o fun wa ni olotitọ si orukọ rẹ. Ṣe ifẹ Rẹ ni ṣiṣe ninu aye wa, ki ọpọlọpọ le gbọ Ihinrere Rẹ.

IBEERE:

  1. Kilode ti awọn Ju fẹ lati pa Paulu?

www.Waters-of-Life.net

Page last modified on March 16, 2021, at 03:00 PM | powered by PmWiki (pmwiki-2.3.3)