Waters of Life

Biblical Studies in Multiple Languages

Search in "Yoruba":
Home -- Yoruba -- Acts - 035 (Description of the Days of the Patriarchs)
This page in: -- Albanian -- Arabic -- Armenian -- Azeri -- Bulgarian -- Cebuano -- Chinese -- English -- French -- Georgian -- Greek -- Hausa -- Igbo -- Indonesian -- Portuguese -- Russian -- Serbian -- Somali -- Spanish -- Tamil -- Telugu -- Turkish -- Urdu? -- Uzbek -- Yiddish -- YORUBA

Previous Lesson -- Next Lesson

AWỌN IṢẸ - Ninu Ilana Isegun Iku Ti Kristi
Awọn ẹkọ ninu Awọn iṣẹ ti Awọn Apostel
APA 1 - Ipinle Ti Ijọ Ti Jesu Kristi Ni Ile Jerusalemu, Judiya, Samariya, Ati Siria - Labẹ Akoso Aposteli Peteru, Nipase Idari Ẹmí Mimọ (Awọn Ise 1- 12)
A - Idagbasoke Ati Ilosiwaju Ti Awon Ijọ Akoko Ni Ilu Jerusalemu (Awọn iṣẹ 1-7)
21. Igbara eni sile Stefanu (Awọn iṣẹ 7:1-53)

a) Apejuwe Awọn ọjọ ti awọn Olori (Awọn iṣẹ 7:1-19)


AWON ISE 7:9-16
9 “Ati awọn baba nla, ni ilara, si ta Josefu si Egipti. Ṣugbọn Ọlọrun wà pẹlu rẹ̀ 10 O si gba a kuro ninu gbogbo ipọnju rẹ, o si fun u ni ojurere ati ọgbọn niwaju Farao, ọba Egipti; o si fi i jẹ bãlẹ Egipti ati gbogbo ile rẹ. 11 Njẹ iyàn ati idaamu nla dé gbogbo ilẹ Egipti ati ni Kenaani, awọn baba wa kò si ri onjẹ. 12 Ṣugbọn nigbati Jakọbu gbọ́ pe alikama mbẹ ni Egipti, o rán awọn baba wa lọ si iwaju. 13 Ati nigba keji Josefu fi ara hàn fun awọn arakunrin rẹ̀, ati awọn ara ile Josefu di mimọ fun Farao. 14 Josefu si ranṣẹ, o si pè Jakọbu baba rẹ̀, ati gbogbo awọn ibatan rẹ̀ sọdọ rẹ̀, arundilọgọrin. 15 Bẹ̃ni Jakobu sọkalẹ lọ si Egipti, o si kú, on ati awọn baba wa. 16 A si gbe wọn pada lọ si Ṣekemu, a si tẹ́ wọn sinu ibojì ti Abrahamu ra ni iye owo ti awọn ọmọ Hamori, baba Ṣekemu.”

Stefanu ko fi aabo bo iwa-bi-Ọlọrun rẹ pẹlu ọrọ-ẹkọ ti ẹkọ, bẹẹni ko sọrọ pẹlu olofofo. Dipo, o jẹri niwaju awọn oniwadi igbimọ giga si igbagbọ ti Bibeli, ti a mọ nipasẹ ọkan ninu gbogbo awọn ọmọ orilẹ-ede. Ko ṣe igbasilẹ gbogbo awọn alaye ti awọn iroyin itan ti awọn eniyan rẹ, ṣugbọn yan ohun ti o han pataki fun idi ti ifẹsẹmulẹ itumọ ti Majẹmu Titun, ati lati ṣe alaye eniyan ti Jesu Kristi.

Stefanu lojutu lori yiyan Ọlọrun ti Abrahamu nipa oore-ọfẹ ati nipa majẹmu ikọla, lati tọka si majẹmu titun, ti o ṣẹṣẹ ninu Kristi ati da lori oore, kii ṣe lori awọn iṣẹ. Lẹhinna o ṣe alaye siwaju sii lati igbesi aye Josefu, fifihan pe o jẹ ami Kristi.

Awọn arakunrin rẹ jowu re, nitori baba rẹ ti ṣe ojurere ati ojusaju pẹlu rẹ, botilẹjẹpe o tun jẹ ọdọ, lakoko ti wọn ti ni iriri. Bakanna, Kristi ri ikorira ati ilara nipasẹ awọn arakunrin Rẹ ti o ni iriri laarin awon eniyan. Baba rẹ ti ọrun ti fun ni agbara alaragbayida lori awọn aarun, awọn ẹmi èṣu, ati awọn okú, iru eyi ti ọpọlọpọ eniyan ja si olukọ ilu ti Nasareti. Wọn bu ọla fun u ju awọn olori alufa ati awọn akọwe ni olu-ilu Jerusalẹmu lọ.

Gẹgẹ bi awọn arakunrin mẹwa Josefu, ti sọ sinu kanga kan, ti wọn si ta fun awọn oluṣọ Bedouini kan fun idiyele ti o lọpọlọpọ, bẹẹ ni awọn baba orilẹ-ede fi Kristi le ọwọ awọn ara Romu lati pa a, sọ fun u sinu iho ibojì, ki o pa a run patapata. Ati pe bi ikorira awọn arakunrin si Josefu ti de ipo giga rẹ, bẹẹ ni ikorira awọn Juu si Jesu de paapaa lati kan mọ agbelebu.

Sibẹsibẹ Ọlọrun wa pẹlu Josefu ni ilẹ ajeji. O tun wa pẹlu Kristi ninu iku, nitori Ọlọrun jí i dide kuro ninu okú o tun fun laaye laaye. Gẹgẹ bi Farao ti gbe Jósẹfù lẹyin idanwo rẹ, ti o fi i ṣe ọkunrin keji ninu ijọba ati gomina lori gbogbo ile rẹ, nitorinaa Ọlọrun gbe Jesu ga, joko ni ọwọ ọtun rẹ, o fun ni aṣẹ gbogbo ni ọrun ati ni ilẹ. Paapaa ounjẹ wa lojoojumọ wa lati ọwọ rẹ, nitori ẹniti ẹniti gbogbo ogo ni o sọ fun: “Laisi emi iwọ ko le ṣe ohunkohun.” (Johannu 15: 5)

Awọn ọmọ ileri joko jinna si arakunrin ti o bọwọ fun wọn ko si mọ ọ. Ṣugbọn Josefu mọ wọn, o si ràn wọn lọwọ ni ipade akọkọ wọn, sibẹ laisi sọ ara rẹ di mimọ fun wọn. Ni ipade keji o ṣafihan ara wọn fun wọn, pẹlu ogo rẹ. Awọn arakunrin bẹru pupọ nigbati wọn rii pe mejeeji ti n pese alikama ati gomina lori Egipti tun jẹ arakunrin wọn, ti wọn ti ta lati yago fun! Stefanu nfe ki Jesu fi ara Re han si awon alàgba orile-ède lile re. O nireti pe wọn le ṣubu lulẹ ni ibẹru ati iwariri lati foribalẹ fun Un, eyiti wọn kọ silẹ ti wọn si da loro.

Bii awọn arakunrin ti o bẹru ṣe pada sẹhin si baba wọn, bẹẹ ni Stefanu nireti pe awọn ãdọrin awọn àgba ti igbimọ giga yoo pada lọ lati sọ fun orilẹ-ede wọn pe Ọmọ rẹ ngbe, ati pe arakunrin wa ti fi idi mulẹ ninu ogo. “A pa a, ṣugbọn Ọlọrun yan lati gbe e dide ki o gbe ga ga gidigidi. Gbogbo wa ni ibawi, ṣugbọn wá, ki gbogbo wa ronupiwada, patapata ati pẹlu atinuwa! ” Bi Jakobu ati idile rẹ ti awọn aadọrin marun-un pejọ si Josefu, bẹẹ ni Stefanu nireti pe gbogbo awọn Juu ni yoo tọ Jesu wá, ki wọn tẹriba fun Un, ati lati foribalẹ fun u. Gẹgẹbi Josefu, gomina ologo, tẹriba niwaju baba rẹ, fi ẹnu ko ẹnu, o si ṣafihan rẹ fun Farao, nitorinaa, ni ọna giga, Kristi tẹriba niwaju orilẹ-ede ibajẹ Rẹ, sọ di mimọ, ati sọ di mimọ, ati lẹhinna ṣafihan rẹ fun Rẹ Baba orun.

Stefanu, sibẹsibẹ, waasu si adití etí. Awọn onidajọ aiya le. Wọn ko gbọ ohun aanu aanu ti Ẹmi Mimọ, ṣugbọn nfi ẹnu rẹ ṣe akiyesi aṣiṣe ninu awọn ọrọ agbọrọsọ, ni sisọ pe a sin Jakobu ni iboji Abrahamu. Ni otitọ, Abrahamu ni Hebroni ni ohun-ini ti o ra, ṣugbọn a sin Jakobu ni Ṣekemu, nitosi Nablus. Awọn igbasọ oriṣiriṣi wa ati awọn itumọ ti awọn ọrọ wọnyi ni akoko Stefanu. A ṣe akiyesi bi awọn onidajọ naa ko ṣe dabaru ni ẹrí Stefanu, tabi wọn ṣe akiyesi aṣiṣe rẹ lati jẹ pataki tabi o yẹ fun iwadi (Gẹnẹsisi 23: 17; 23: 18; 50: 13; Joshua 24: 32).

ADURA: Baba Baba ọrun, a dupẹ lọwọ Rẹ fun fifi Ọmọ rẹ kan ṣoṣo wa ranṣẹ si ati kede ikede ogo rẹ ninu Rẹ. Dariji wa fun aiya lile wa, ki o fun wa ni Emi Mimo Re, ki awa ki o le ni iriri pe O ngbe inu wa, ki o si sise nipase wa, ani larin ile ajeji.

IBEERE:

  1. Bawo ni Josefu ṣe jẹ ọkan ninu Jesu Kristi?

www.Waters-of-Life.net

Page last modified on March 10, 2021, at 08:49 AM | powered by PmWiki (pmwiki-2.3.3)