Waters of Life

Biblical Studies in Multiple Languages

Search in "Yoruba":
Home -- Yoruba -- Acts - 036 (The Days of Moses)
This page in: -- Albanian -- Arabic -- Armenian -- Azeri -- Bulgarian -- Cebuano -- Chinese -- English -- French -- Georgian -- Greek -- Hausa -- Igbo -- Indonesian -- Portuguese -- Russian -- Serbian -- Somali -- Spanish -- Tamil -- Telugu -- Turkish -- Urdu? -- Uzbek -- Yiddish -- YORUBA

Previous Lesson -- Next Lesson

AWỌN IṢẸ - Ninu Ilana Isegun Iku Ti Kristi
Awọn ẹkọ ninu Awọn iṣẹ ti Awọn Apostel
APA 1 - Ipinle Ti Ijọ Ti Jesu Kristi Ni Ile Jerusalemu, Judiya, Samariya, Ati Siria - Labẹ Akoso Aposteli Peteru, Nipase Idari Ẹmí Mimọ (Awọn Ise 1- 12)
A - Idagbasoke Ati Ilosiwaju Ti Awon Ijọ Akoko Ni Ilu Jerusalemu (Awọn iṣẹ 1-7)
21. Igbara eni sile Stefanu (Awọn iṣẹ 7:1-53)

a) Apejuwe Awọn ọjọ ti awọn Olori (Awọn iṣẹ 7:1-19)


AWON ISE 7:17-19
17 “Ṣugbọn nígbà tí ìlérí tí Ọlọrun ti búra fún Abrahamu ti súnmọ́ tòsí, àwọn eniyan náà pọ̀ sí i, wọ́n sì ń pọ̀ sí i ní Ijipti, 18 títí di ọba mìíràn tí kò mọ Josẹfu. 19 Ọkunrin yi ṣe arekereke si awọn enia wa, o si ni inilara si awọn baba wa, ti o mu ki wọn ṣafiyesi awọn ọmọ-ọwọ wọn, ki wọn ki o le wa laaye. ”


b) Awọn ọjọ Mose (Awọn iṣẹ 7:20-43)


AWON ISE 7:20-29
20 “Lakoko yii ni a bi Mose, o si wa inu didùn loju Ọlọrun; a si dagba ninu ile baba rẹ fun oṣu mẹta. 21 Nigbati o si jade lọ, ọmọbinrin Farao mu u, o si tọ́ ọ dàgba li ọmọ tirẹ. 22 A si kọ́ Mose ni gbogbo ọgbọ́n awọn ara Egipti, o si jẹ alagbara li ọrọ ati ni iṣe. 23 Ṣugbọn nigbati o di ẹni ogoji ọdun, o wá si a li ọkàn lati bẹ awọn arakunrin rẹ̀, awọn ọmọ Israeli wò. 24 Nigbati o rii ọkan ninu wọn ti o jiya, o daabobo ati gbẹsan fun ẹniti o nilara, o kọlu ara Egipti naa. 25 Nitoriti o ro pe awọn arakunrin rẹ yoo ti loye pe Ọlọrun yoo fi wọn le ọwọ, ṣugbọn wọn ko loye. 26 Ati ni ijọ keji o fara han awọn meji ninu wọn bi wọn ti n jà, o gbiyanju lati ba wọn laja, o ni, Arakunrin ni iwọ; Kí ló dé tí ẹ fi ba ara yín jẹ?” 27 Ṣugbọn ẹni tí ó jẹ̀bi tì í súnmọ́ ọn, ó wí pé, 'Ta ni fi ọ́ ṣe olórí ati onídàájọ́ lórí wa? 28 Ṣé o fẹ́ pa mí bí o ṣe pa ará Ijipti lánàá ni?” 29 Mose sọ ninu ọ̀rọ̀ náà, Mose sálọ, ó sì di àlejò ní ilẹ̀ Midiani, níbi tí ó bí ọmọ meji.”

Awọn ẹlẹri eke rojọ pe Stefanu kọ Mose silẹ ati pe o ṣiyeye ẹkọ rẹ, eyiti o fa Stefanu lati ṣapejuwe igbesi aye Mose ni alaye kikun. O fun imọran rẹ nipa olulaja nla ti Majẹmu Lailai laipẹ ati asọtẹlẹ.

Ni akọkọ, o ka itan-akọọlẹ Mose, ti o bẹrẹ nigbati o jẹ ọmọde. Awọn eniyan rẹ ti dagba ni iye pupọ, eyiti o fa ki awọn ara Egipti ṣe igbese lati ṣe akoso ibimọ wọn. Wọn sọ pe: “Ti a ba lọ kuro wọn, wọn yoo pọsi ki wọn yoo lagbara ju wa lọ. Ti a ko ba fi wọn ṣe ẹru, wọn yoo pa wa run.”

Laarin wahala nla Ọlọrun farahan paapaa sunmọ awọn ti o gbagbọ ninu Rẹ. Awọn obi Mose fi i pamọ nigba ti o jẹ ọmọ kekere laarin awọn agbami omi aijinile eti odo Nile. Orukọ “Mose” tumọ si “fa”. Awọn igbi ipọnju n dagba si nla, ṣugbọn ni aaye ti kikankikan nla ti Ọlọrun ṣe idaṣẹ lati gba wolii ti a ti yan tẹlẹ si.

Giga julọ oojọ ti awọn ti ipo giga lati fun Mose ni ẹkọ. Ọdọmọkunrin yii wọ inu idile Farao, nibiti o ti gba ẹkọ ti o dara julọ ti o wa ni Egipti. O tun kọ gbogbo awọn aṣiri ti idan ara Egipti, ilana ti awọn oku, ati iṣẹda, nitori pe lakoko ọdọ rẹ kii ṣe onigbagbọ, ṣugbọn eniyan buburu bi gbogbo awọn ọkunrin miiran.

Nigbati oun, lẹhin naa, mọ pe kii ṣe ara Egipti, ṣugbọn Heberu, ati pe awọn eniyan rẹ ti n ṣe ẹrú ati ijiya, lẹsẹkẹsẹ o gbera leralera, o dide lati pa ọkan ninu awọn oṣiṣẹ ijọba ara Egipti ti o ṣakoso iṣakoso ati ṣakoso awọn eniyan rẹ. Gbogbo eto-ẹkọ rẹ ko ṣe iranlọwọ fun u. O rii ararẹ ni ironu ni awọn ofin ti agbara rẹ lati gba awọn eniyan rẹ là nipasẹ iwa-ipa ati ẹjẹ. Eyi ni ọna ti ẹtan pupọ ọpọlọpọ tẹle. Wọn fẹ lati yi awọn ipo pada nipasẹ ọna arekereke, ipa, ati awọn ado-iku. Gbogbo wọn yara Mose lẹhin, ati bi oun, di apaniyan. Wọn ko yipada ohunkohun ni iyi si otitọ, nitori a ko nilo awọn solusan tuntun, ṣugbọn awọn ọkunrin ti a tun ṣe. Ni akoko Jesu, awọn ijoye Israeli pa Ọmọ-Eniyan, wọn n sọ pe nipa pipa Rẹ wọn n gba awọn eniyan wọn là. Ni otitọ, awọn ọkan wọn wa gẹgẹ bi wọn, nitori awọn orilẹ-ede ko le di ilaja si ara wọn nipasẹ ogun, igbekun, ati aiṣododo, eyiti o jẹ ki ọrọ buru si.

Mose ro pe awọn ara ilu rẹ yoo kuabọ si i gẹgẹ bi olurapada ati lati fi i jẹ ọba. Ṣugbọn nigbati awọn arakunrin rẹ meji ja pẹlu ara wọn ti wọn ko kọ igbiyanju ni ilaja, o rii pe gbogbo ọrọ ti n ṣalaye ẹgbẹ arakunrin arakunrin kan ni irọ. Ni ipari gbogbo eniyan nifẹ nikan funrararẹ. Mose ni ikorira ikorira ti awọn arakunrin rẹ si i, o si ni iriri aiṣododo wọn ninu sisọ ọrọ iku rẹ si aṣẹ ẹrú. O sa asalọ kuro ni Egipti si aginju; orile-ède re ti ko sile

Kristi tun ni iriri ikosile iru bẹ. Aworan idinu ti Ọlọrun ni lati gba awọn eniyan alagidi rẹ la nipase Ọmọ rẹ. Ni ṣiṣe bẹ wọn yoo gba igbala kuro ninu igbekun ẹṣẹ, iku, ati Satani, ati pe wọn yoo ri oore ni ọjọ idajọ. Ṣugbọn orilẹ-ede rẹ ko loye Rẹ. Wọn kọ Jesu, gẹgẹ bi wọn ti kọ Mose, ni fifihan wọn lati jẹ eniyan ti o tẹ ti ijusile pẹlu awọn ọkan ti o ni lile. Ibeere naa wa: Kini nipa ipo wa? Njẹ awa jẹ onilàkaye ju awọn Ju lọ? Njẹ a gba Kristi, tabi awa kọ? Njẹ a ko gbọ ohun ti Ẹmi Mimọ n pe wa loni?

Mose di oluwa-ibi-ìsadi larín àwọn Bedouni. O kọ itara, irẹlẹ ati oluṣọ-agù ni aginju ati ni ile awọn aṣebi. Ikẹkọ jẹ iṣẹ ti o nira, eyiti o nilo igboya, suru, ati iriri. O ṣee ṣe pe Mose, lakoko awọn ọdun aṣálẹ rẹ, tun kọ ede Arabic, nitori ede ti Midiani jẹ ẹka ti awọn ede Semitic. O si fẹ́ ọmọbinrin arabinrin Midiani, o si bi ọmọkunrin meji. Igbeyawo yii jẹ igbeyawo ti o papọ laarin awọn ọmọ Israeli ati awọn Larubawa, nipasẹ Mose, adari nla ti Israeli (Eksodu 18: 1-7).

ADURA: Oluwa, jẹ ki emi gbekele agbara ti ara mi, ki n ma le wa lati gba ara mi la tabi ṣe ipa awọn miiran nipasẹ ọgbọn-oye mi. Jẹ ki Ẹmi rẹ sọ ọkan mi di titun, ki o jẹ ki ẹjẹ Kristi sọ mi di mimọ kuro ninu gbogbo awọn ẹṣẹ mi. Ṣaanu fun wa, Oluwa, sọ wa di mimọ, ki o si ṣe itọsọna wa si kikun igbala Rẹ.

IBEERE:

  1. Bawo ni a ṣe mọ pe Mose ko yipada nipasẹ ẹkọ ti o dara?

www.Waters-of-Life.net

Page last modified on March 10, 2021, at 02:16 PM | powered by PmWiki (pmwiki-2.3.3)