Waters of Life

Biblical Studies in Multiple Languages

Search in "Yoruba":
Home -- Yoruba -- Matthew - 024 (Herod’s Attempt to Kill Jesus)
This page in: -- Arabic -- Armenian -- Azeri -- Bulgarian -- Chinese -- English -- French -- Georgian -- Hausa -- Hebrew -- Hungarian? -- Igbo -- Indonesian -- Javanese -- Latin? -- Peul -- Polish -- Russian -- Somali -- Spanish? -- Telugu -- Uzbek -- Yiddish -- YORUBA

Previous Lesson -- Next Lesson

MATTEU - Ronupiwada, Nitori Ijoba Kristi Ku Si Dede!
Awọn ẹkọ-ẹkọ ninu Ihinrere Kristi gẹgẹbi Matteu
APA 1 - AWON IGBA AKOKO NINU IRANSE TI KRISTI (Matteu 1:1 - 4:25)
A - IBI ATI IGBA EWE TI JESU (Matteu 1:1 - 2:23)

4. Igbiyanju Hẹrọdu lati Pa Jesu (Matteu 2:12-23)


MATTEU 2:12-15
12 Lẹhin naa, ni kilọ fun Ọlọrun lati oju-ọrun pe ki wọn ma pada tọ Hẹrọdu lọ, wọn lọ si orilẹ-ede wọn ni ọna miiran. 13 Nigbati nwọn lọ, si kiyesi i, angẹli Oluwa kan farahan Josefu li oju-alá, o wipe, Dide, mu ọmọde ati iya na, sá si Egipti, ki o si joko nibẹ̀ titi emi o fi mu ọ̀rọ fun ọ wá: wa ọmọde lati pa a run. " 14 Nigbati o dide, o mu ọmọ kekere na ati iya rẹ ni alẹ o lọ si Egipti, 15 o wa nibẹ titi iku Hẹrọdu, ki o le ṣẹ eyiti Oluwa sọ nipasẹ woli pe, "Lati Egipti Mo pe Ọmọ mi."
(Hosea 11: 1)

Ọlọrun fọ ete Hẹrọdu bi o ṣe gbẹkẹle awọn ọlọgbọn lati wa ọmọ naa. Satani fẹ lati pa Kristi run ati awọn ti o tẹle e, ṣugbọn Ọlọrun daabo bo ọmọ ti a yan titi o fi pari iṣẹ apinfunni rẹ lori agbelebu. Ko si ẹnikan ti o le tako tabi fẹti igbala igba ifẹ Ọlọrun nitori o daabo bo awọn ojiṣẹ rẹ julọ. Ọlọrun kilọ fun awọn ọlọgbọn ninu ala pe ki wọn ma pada si ọdọ Hẹrọdu buburu. O ṣeese julọ gbogbo wọn la ala kanna ni akoko kanna. Nigbati nwọn mọ ọwọ Oluwa ti o ṣiṣẹ ninu wọn, nwọn lọ ni ikọkọ ni afonifoji Jordani. Awọn ti o ni ibatan si Kristi nipa igbagbọ ni idapọ ati ibaramu pẹlu ọrun eyiti ṣaaju ki wọn to jẹ alejo si.

Ara Josẹfu kò balẹ̀. Ibewo awọn ọlọgbọn ati awọn ẹbun dapo. Ṣaaju ki o to sun o gbadura pe ki Oluwa ki o fun oun ni ohun lati ṣe. Ninu orun rẹ Ọga-ogo julọ kilọ fun u, nipasẹ angẹli ologo rẹ, ti eewu ti n duro de ọmọde ati gbogbo ẹbi nitori Herodu yoo wa ọba ọdọ lati pa a run. Ọlọrun mọ ete ete naa, Josefu si kilọ fun ki o salọ si Egipti.

Josefu gboran si Oluwa re fun igba keji. Bii Josefu, o yẹ ki a gbọràn si Ọlọrun pẹlu igbagbọ diẹ sii ju aigbọran si awọn ọkunrin tabi awọn ẹgbẹ wọn. Lẹhin ala naa, ni aarin alẹ, o dide ki o ji iya naa, wọn si mu ọmọ naa wọn sa asala larin okunkun si Hebroni. Lati ibẹ wọn lọ siha gusu nipasẹ aginju si Egipti. Ajihinrere Matthew ko sọ ohunkohun fun wa nipa awọn aiṣedede tabi awọn eewu ti wọn pade ninu irin-ajo gigun wọn. A ko mọ boya wọn ni awọn ipese, ti pese daradara tabi boya wọn rin tabi gùn. O nikan jẹri pe imọran Ọlọrun jẹ otitọ nigbagbogbo. Nigbagbogbo o wa si ipa laisi idiwọ.

Ẹsẹ 14 sọ pe, "oun (Josefu) mu ọmọde ati iya rẹ." Diẹ ninu awọn ṣe akiyesi pe a mẹnuba ọmọ kekere ni akọkọ bi ẹni pataki, ati pe a pe Maria, kii ṣe “iyawo Josefu”, ṣugbọn “iya ọmọ kekere” eyiti o jẹ ọla nla julọ fun u. Eyi kii ṣe Josefu akọkọ ti a lé lati Kenaani lọ si Egipti fun ibi aabo lati ọdọ awọn arakunrin binu. Nitorinaa wọn wa ara wọn ni Egipti, larin awọn abọriṣa ati ọna jijin pupọ si tẹmpili Oluwa. Botilẹjẹpe wọn jinna si tẹmpili Oluwa, wọn ni Oluwa ti tẹmpili pẹlu wọn “ti o fẹ aanu, ti kii ṣe rubọ” (Hosea 6: 6). Awọn ọmọde ti Ọlọrun le wa ni idapọ pẹlu idapọ pẹlu awọn eniyan Ọlọrun ki wọn gbe ni iwaju awọn eniyan buburu, ṣugbọn eyi kii ṣe ẹṣẹ; ese ni lati tele isin awon eniyan buburu.

Kii ṣe ohun airotẹlẹ fun awọn ọmọ Ọlọrun lati wa ni Egipti, ilẹ ajeji ati ile igbekun. Ọlọrun yoo mu u jade. Idile naa le farapamọ ni Egipti, ṣugbọn Ọlọrun kii yoo fi wọn silẹ nibẹ. Gbogbo awọn ayanfẹ Ọlọrun, ti wọn jẹ ọmọ ibinu nipa ẹda, ni a bi ni Egipti ti ẹmi, ati pe iyipada ni a pe lati Egipti si ominira.

Ipese Ọlọrun fun ọmọ ikoko farahan ninu goolu ti awọn ọlọgbọn gbekalẹ. O jẹ owo-inọnwo Ọlọrun ti jour-ney. Oluwa nigbagbogbo nṣe abojuto awọn ọmọ rẹ o si n ṣe itẹlọrun awọn aini wọn ni akoko ti o to.

Jesu wa pẹlu ẹbi rẹ ni Egipti titi iku Herodu ni ọdun 4 Bc. Ipinnu itan yii fihan wa fun akoko keji ti a bi Jesu ṣaaju ọjọ ti a mẹnuba ninu oniwa-ọjọ Dionysius akoole. Loni, a mọ pe a bi Kristi ni ọdun 7-8 ṣaaju ọjọ ti ọjọ-akọọlẹ yẹn gba.

Gẹgẹ bi Ọlọrun ti pe awọn ọmọ Jakobu lati Egipti, o pe Ọmọ rẹ lati Egipti lati pada si ilẹ rẹ akọkọ. Ẹsẹ yii ninu Ihinrere ti Matteu ni akoko ak ọkọ ti a pe Jesu, "Ọmọ Ọlọrun." Ijẹrisi yii tọka igboya ti ẹniọwọ, nitori awọn Juu ka akọle ọrọ odi si ọrọ odi, eyiti o tọ si lilu. Ọmọ Kristi ti Ọlọrun ko tumọ si iṣogo ati oga. Ranti, lati ibẹrẹ ni o jẹ asasala kan, ti a kọ ati inunibini si nipasẹ awọn agbara ijọba agbaye.

Ni igba ewe rẹ, o ni iriri pe turari (iyìn-ogo) wa pẹlu myrrh (ijiya). Bi o ti wu ki o ri, Baba rẹ ọrun bojuto rẹ o si fi wura ti o pọndandan ranṣẹ si lati jẹ ki o le ṣe alejò ni Egipti.

ADURA: Mo jọsin fun Baba mi fun awọn ọba ati awọn adari ko le ṣe aṣeyọri lati tako ọ. O mọ awọn aṣiri ti awọn ọkan ọkunrin. Jọwọ wa mi ki o mọ mi ki o si wo mi san ki emi ki o má ṣe jẹ ọta ti Ọmọ rẹ, ṣugbọn gbẹkẹle e. Oluwa, jọwọ pa mi mọ labẹ aabo rẹ, nigbakugba ti emi ba labẹ inunibini, ijusile ati ikorira nitori ifẹ mi si Ọmọ ayanfẹ rẹ.

IBEERE:

  1. Bawo ni Ọlọrun ṣe gba ọmọ, Jesu, ati awọn obi rẹ la lọwọ awọn Ọwọ́ Hẹ́rọ́dù?

www.Waters-of-Life.net

Page last modified on February 14, 2022, at 04:20 AM | powered by PmWiki (pmwiki-2.3.3)